LietuviųAngluRusų

Registruotis

Paremkite

Enter Amount:

FacebookRSS Feed

Apie

Vartotojo vertinimas: / 0
BlogiausiasGeriausias 

 

Jeigu aplink mus yra tokia tamsa, kaip čia matome, tai dar visai gerai.

Jeigu mūsų galvelėse mintys padrikos, kaip  žvaigždutės, tai visiškai neįdomu į ten žvilgtelėti.

Žymiai įdomiau, kai jos  susirikiuoja į kokią nors  sistemą - galaktiką ar kamuolinį spiečių.

Dar labai įdomu pamatyti kokį nors ūką, kuris savo spalvų ar formų junginiu
primintų kažką žemiško ar paslaptingo. Tuomet pasidalinti tuo vaizdu yra tiesiog
būtina.

Na, o jeigu pas jus galvoje mintys tiesiog netelpa ir trykšta kaip fontanas, tai mes tiesiog esame skirti JUMS.

Net jeigu jūs negalite su tuo fontanu susitvarkyti, tai galite pasidalinti savo mintimis su mumis.

Mes taip pat nebūsime skūpūs ir pasidalinsime savosiomis.
Gal būt taip sukursime tokį kūrinį, kurio dar nėra mūsų padangėje.

Siūlome mums atsiverti, kaip mes bandome tai  padaryti.

Dažniau būna, kai  galvose siaučia vėjai, audros, drebėjimai ar uraganai. Kartais būna ir visiškas štilis. Tuomet net ir bures iškėlus, negalėsi pajudėti iš vietos.

 

Taigi, pradėkime kelionę po fantastinį realybės pasaulį

 

 

 

 

Kas tai? Kažkoks naujadaras. Ir ką jis reiškia? Gal pradžiai patyrinėkime, ką atskirai reiškia tie žodžiai. Na, mintys niekam neturėtų sukelti abejonių. Viskas aišku ir paprasta. Beje, iš kur atsiranda tos mintys? Ir kodėl visi, žinodami kas tai, negali  paaiškinti pačių minčių. Kodėl jų negalima parodyti? Nors kai kas bando jas nupiešti. Ne visi gali jas nupasakoti. Tos mintys vis tik yra paslaptingos. Ar jos tik žmogaus nuosavybė? O gal yra minčių ir ne žmoguje? Gyvūne ar kokiame daikte? Kartais jos pilasi kaip iš gausybės rago. Jos galėtų būti panašios į debesėlius. Bet dangus nėra toks aktyvus, kokios būna mintys. Jos kartais sukelia tokią audrą, kad po jos mažai kas lieka savo vietose. Jos galėtų būti ir vėjas, nors jo mes nematome, bet kaip ir mintis jaučiame, ar net patiriame. Kartais būna didžiulis jų trūkumas, bet būna ir taip, kad nėra kur dėti. Užtenka kur nors rasti požeminę srovę ir iš tos vietos gali pasipilti jų fontanas.

 

Tai gal mintys labiausiai panašios į vandenį? Sušalęs jis būna labai kietas. Jo spaudimas netgi suskaldo stiklinį indą. Kai jis skystas, gali užimti bet kokios formos tūrį. Jis toks skvarbus, kad nuo jo gana sunku apsisaugoti. Jis pralenda pro visokius plyšius į rūsius ir laivų vidines ertmes. Tada jį reikia siurbti. Ta srove galima palaistyti ir daržą. Arba sukurti nuostabų kūrinį - fontaną. Jei dar jį papuošime spalvomis ar muzika, jis įgaus dar daugiau žavesio. Ir formų įvairovė gali būti begalinė.

 

Fontanas gali būti natūralus arba dirbtinis. Kad jis susidarytų, reikia atitinkamų sąlygų. Jis bet kur neatsiranda.Pirmiausia, jam reikalingas vanduo. Mūsų atveju jį atitinka mintys. Vanduo turi netilpti į savo tūrį, vadinasi jis turi turėti spaudimą. Dirbtiniu būdu tai atlieka siurblys, o natūraliai jį sukuria žemės gelmių pašildymas. Kas turėtų pašildyti mūsų mintis - jums mįslė. Dar viena sąlyga fontanui - vieta, kurioje prasiveržia tos mintys. Jeigu indo sienelės bus per storos - slėgis nesugebės jų pramušti, jei per plonos - jis gali neparodyti savo grožio ir subliūkš be srovės. Sąlygų tikrai nemažai. Bet kai jos visos yra, galime kalbėti apie mūsų naująjį kūrinį - „MINČIŲ FONTANĄ“.


 

Turėdami fontaną iš vandens, jūs galėsite palaistyti žemę. Karštą vasaros dieną jis atgaivins, o gal net ir išmaudys. Jeigu jo srovę nukreipsite vamzdžiais, jis gali nuplauti ir nešvarumus. Kai slėgis per didelis, gali įvykti ir sprogimas. Dažniausiai fontanas stiebiasi į dangų. Jei šalia turėsite saulės spindulių - tam tikroje vietoje pamatysite vaivorykštę. Natūraliai gamtoje ji neatsiranda mums užsigeidus. Yra ir neigiamų fontanų. Jie atsiranda, kai surūdija vandentiekio vamzdžiai po žeme ar kur nors bute pratrūksta vandentiekio žarnelė. Toks fontanas gali ir butą užtvindyti. Kai kur ta jėga kuria elektrą.

Fontanas gali tarnauti ir virsmuose. Šampanas irgi pavirsta fontanu, kai švenčiama pergalė. Nors ir kaip keista, bet visos tos savybės tinka ir mintims. Jų sukurtas slėgis gali kurti arba griauti. Jų fontanas gali tapti baisiu arba žavingu. Viskas priklauso nuo mokėjimo ir turėjimo ką valdyti. Lygiai taip pat reikia mokėti valdyti mūsų mintis. Jos neturi būti tokios ramios kaip požeminis ežeras, nes tada iš to grožio mažai kam bus naudos. Bet negalima ir stabdyti to spaudimo, nes jis gali pavirsti į cunamį. Geriau švelniai viską reguliuoti, nei absoliučiai viską stabdyti.

Tačiau ne visas mintis žmogus stabdo. Kai kurių tik ir laukia, kad susikurtų spaudimas. Kai minčių spaudimas per didelis, jis galvoja, kad stiprinant užtvankas ir įtvirtinimus išspręs tą problemą. Kai tik tie apribojimai nebeatlaikys, pamatysime tikrąją minčių stichiją. Tada fontanų specialistai kaip tik išspręstų visas problemas. Jie taip sureguliuos slėgius, kad gautume grožį,  naudą ir palaimą. Visa tai galioja ir vandens, ir minčių fontanams. Toks ir yra mūsų uždavinys. Mums reikia sužinoti kaip tai atsiranda ir ką galima iš to daryti.

Kelionė po nuostabųjį minties pasaulį prasideda.

 

2005-02-28
19:33-20:38





Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti


SEO by AceSEF

likebox

Dabar naršo

Mes turime 72 svečius online