|  |   “Brandi pilietinė visuomenė”. Kas tai per išsireiškimas? Subrendusi – kaip sunokusi, prisirpusi, pasiruošusi, besilaukianti?
 Brendimas  – tai kelias į brandą. Gal čia yra kažkoks ryšys su branduoliu? Kaip  skaistus su skaistuoliu? Arba, šviesus su šviesuoliu?
 
 Brandi visuomenė – tai kokia? Kokius požymius turi? Ūsus, barzdą, žilų plaukų,
 ar vešliai apaugusią kaktą? O gal kaip tik nuplikusią galvą?
 Gal  brandi – tai turtinga, solidi, pasiturinti, savistovi – jos nereikia  palaikyti iš šono, paremti, ji pati kitus parems, padės.
 Jeigu dabar  tikimasi paramos iš ES, tai apie brandumą nėra ko kalbėti. Tai  vaikystės, na, gal paauglystės amžius. Ji net nėštumui nepasiruošusi.  Reiškia, vaikų negali turėti – neišnešios, bus paliegę, silpni, gal net  turės bėgti pas kitą mamą. – Brandesnę.
 
 Tai ko čia mums reiktų  tam brandumui pasiekti? Išlaikyti brandumo egzaminus? Baigti mokyklą ar  net universitetą? Pradėti patiems dirbti? Paragauti gyvenimo druskos?  Įgauti skaudžios patirties ir joje nežlugti? Atsilaikyti?  Po to  iškilti, suklestėti, išgarsėti, atrasti, įrodyti, parodyti ir kitus  pradėti  to mokyti.   2006-01-12
 
 Branda  tai - būsena, stovis ar judėjimas?
 
 Ar obuolys, pasiekęs savo brandumą, toliau tobulėja ar genda? Juk jis  pradeda džiūti, pūti, kirmyti. O štai žalias obuolys nėra skanus,  maistingas, gal net sprangus. Kai kurie nesubrendę vaisiai gali ir  viduriavimą sukelti. Tačiau, jeigu jie turi geras sąlygas tobulėti  (saulės šviesos, maistinių medžiagų, drėgmės), jie gali pasiekti brandą.  Tuomet obuolys taps skaniu, naudingu, vertingu vaisiumi. Jis numalšins  troškulį, suteiks jėgų, papuoš šventinį stalą.
 
 Tai gal   visuomenė, žmogus ar politikas  turi savo brandumo ribas? Pasiekę tam  tikrą lygį,  jie pradeda gesti? Jeigu yra nesubrendusi  asmenybė, tai  gal yra ir perbrendusi? Ji tampa atsargi, baikšti, bijanti sugriūti,  suklysti, nedaranti ryžtingų, kardinalių veiksmų. Ji jau nebesugeba  pastebėti, suprasti, įvertinti. Ji  viską daugiau stabdo, slopina, nei  skatina.
 
 Augalų pasaulyje yra taip, kad subrendimas yra ta riba,  kuri leidžia duoti vaisius. Iš vaisių išauga  naujas, jaunas, gal net  tobulesnis už protėvius, augalas.
 
 Ar nauja karta būtinai bus  nesubrendusi, neatsakinga, klystanti? Juk ne amžius parodo subrendimą, o  sugebėjimai, patirtis,  talentas, sugebėjimas valdyti ir mokyti kitus.  Jeigu šis valdymas visų gyvenimą daro patogesniu, patikimesniu,  saugesniu, harmoningesniu, laimingesniu, tai iš tikrųjų rodo brandą.
 
 Tuo  tarpu nesugebėjimas susitvarkyti su padėtimi, nesugebėjimas suprasti,  išsiaikinti, valdyti ir teigiamai įtakoti žmonių, parodo brandumo  prastėjimą. Tokiu atveju būtina skubiai ieškoti sau pamainos. Gal  naujoji politikų karta jau subrendusi, tik jai neduodama pasireikšti? Iš  jos atimamos galimybės, teisės, laukiant kada ji pranoks visus.
   2006-03-13 
 
 |