 Kadangi nagrinėjome žmogaus ir Dievo esminių vertybių santykį, tai vertėtų patyrinėti  vyro ir moters esmines vertybes.
 Kadangi nagrinėjome žmogaus ir Dievo esminių vertybių santykį, tai vertėtų patyrinėti  vyro ir moters esmines vertybes. 
Schemoje kairėje parodytos vyrui ir moteriai labiausiai būdingos esminės vertybės. Šis vertybių pasiskirstymas labiausiai būdingas pasidalinusiems vaidmenimis vyrui ir moteriai. Tai dažniausiai vyraujantis šeimos modelis.
 Vyriškosios vertybės užtikrinamos protu, logika, o moteriškosios - jausmų, emocijų pagalba.  Jeigu vyras protu viską pasveria, įvertina, išmąsto, reikalauja, tai  moteris emocijų, jausmų pagalba rūpinasi globa, meile, grožio  realizacija. 
 Dvasingumas neturi išreikštos vyriškosios ar  moteriškosios prigimties. Tai abi puses vienijanti vertybė. Ji, kaip ir  išlikimas, jungia vyrą ir moterį. Tai gana dėsninga, nes dvasiniame bei  fiziniame lygmenyje vyras ir moteris yra lygūs.
 
 Tuomet, kai  šeimoje, santykiuose nėra pasidalinimo vaidmenimis, visas vertybes  harmoningai užtikrinti yra gana sunku. Moteriai sunkiau užtikrinti  teisingumą bei tobulėjimą, vyrui - gailestingumą bei grožį, nors  šiuolaikinėje visuomenėje šie vaidmenys praranda prasmę, kas priveda  žmones prie moralinio ir fizinio išsekimo. 
 Yra tokių atvejų, kai  niekas neatstovauja  dvasingumo. Tuomet ryšiai nėra pakankamai stiprūs  arba jie paremti kitais pagrindais - asmenine nauda ar kuo nors kitu.  Dvasingume glūdi įsivaizduojamas, juntamas ryšys su žmogumi, su antrąja  savo puse. Jis palaiko mintinį ryšį su  vaikais, artimaisiais bei savo  aplinka. 
| < Prev | Next > | 
|---|








