| Kiti  varikliai:   PareigaMeilė
 Laisvė
 Pasiaukojimas
 Ryžtas
 Supratimas
 Pažinimas
 Džiaugsmas
 Laimė
 Patyrimai
 Įspūdžiai
 Jausmai
 Mintis
 Viltis
 Noras padėti
 Gabumai
 Talentas
 -------------------
 Konkurencija
 Pavojus
 Baimė
 Pyktis
 Pavydas
 Gobšumas
 Išdidumas
 Puikybė
 .. .. .. ..
 |  Kas mus verčia judėti, kai tam nėra būtinybės? Atsakymas - sekančiame variklyje. Tai - siekis išbūti pakilioje būsenoje. Pastebėjote, kad mes jau nagrinėjame tokius gyvenimo variklius, kurie nėra gerai apčiuopiami,  suvokiami, bet veikia? Tai pastebės tik tas, kuris ilgesnį laiką kilo  aukštyn ir kažkuriuo momentu ėmė ir sustojo. Dar blogiau, jei pradėjo  kristi žemyn. Pajutę kritimą, žmonės nejučiomis išsigąsta. Gal tai jau artėjimas link pabaigos, nuosmukis? Jeigu krisdamas žemyn jautiesi maloniai, gali save raminti, kad  viskas tvarkoje. Kai kurie save ramina ir dirbtinėm priemonėm. Dažnai  kritimas pasireiškia degradavimu daugelyje sričių. Nusigėrimas, nusi-  ……..
 Juk nevardinsim visų nusigyvenimo variantų.
 
 Nenoras žinoti blogėjančios padėties - taip pat gyvenimo variklis. Jis leidžia  nepanikuoti, nestresuoti, nedaryti neapgalvotų veiksmų. Tačiau,  įsijautimas į tą būseną žmogų padaro šaltu, bejausmiu, kartais net  žiauriu. Taip pasiturinčiai gyvenančioji visuomenės dalis izoliuojasi  nuo vargstančių. Ji nenori žinoti, kodėl, kaip, kas juos ten nusmukdė ir  laiko. Nenoras žinoti kartais gali pavirsti į sąžinės priekaištą, jeigu  nuo tavęs priklauso tų žmonių smukimas žemyn ir tu nieko jiems  nepadėjai. Ar nenoras žinoti yra geras ar blogas – tai diskusijų  objektas. Kur jis varo visą visuomenę - mes matome. Čia kalbame ne apie  atskirą žmogų, o jų grupę, sluoksnį, klasę. Nors Lietuvoje nėra klasių,  tačiau žmonių gyvenimo lygių yra labai įvairių.
 
 Kaip  pavadinti tą gyvenimo jėgą, variklį, kuris žmogaus išorę priderina prie  jo vidaus? Kaip pavyzdį galime paimti esminių vertybių sistemą. Jos modelis yra objektas. Jis turi savo ribas, rėmus, išvaizdą, formą, dydį,  erdvinį apipavidalinimą, medžiagą, iš kurios ji padaryta. Šis modelis  turi savo vidų ir išorę. Jeigu esminių vertybių sistemoje slypinčios  jėgos neišeina iš jos į išorę, ji tampa paprasčiausiu nereikšmingu  daikčiuku,  piešinėliu ar raidžių rinkiniu. Tačiau, kai jos galia  išplinta į erdvę ir pasiekia kokį nors gyvą ar kitokį objektą, ji  išsiplečia. Jos "kūnas" tampa erdvesnis. Ji pradeda veikti už savo ribų.  Panašias savybes gali turėti žmogus bei jų grupė. Tai noras ir sugebėjimas keisti išorę.  Žmogus pagal tą jėgą keičia – priderina, pritaiko prie savęs drabužius.  Pagal galimybes priderinamas gyvenamasis būstas – namai. Kai žmogaus  ribos išsiplečia iki valstybės, jis pradeda grąžinti savo valstybę. Būtų  gerai, kad daugiau žmonių Lietuvą matytų savo namais, kurie būtų ne  tušti, be žmonių arba su kai kuriais, o su visais joje esančiais  žmonėmis. Ar dabartinai politikai tuo rūpinasi?
 Jie labiausiai rūpinasi tais, kurie patys stengiasi daugiau padaryti. O kas skatina nenorinčius veikti? Sakyčiau, ir norintiems veikti sudarytos didžiulės kliūtys, ką bekalbėti apie nenorinčius. Turėtume grįžti prie kai kurių „nenoro žinoti“, bet juk mes norime eiti pirmyn, o ne atgal.
 
 Kur ten eiti, kad, atrodo, nebėra kur. Todėl dauguma ir nebeina pirmyn. Jie  arba sustoja, arba pasuka į šoną, arba … eina atgal. Negi yra bendras  visiems, universalus, siektinas tikslas, gyvenimo variklis, jėga? Gal daryti gera? Kai  kuriems, daugumai ar visiems? Sugebėti tai padaryti nėra paprasta, nes  žmonės yra gana skirtingi. Tu negali už juos pasirūpinti, ką jiems  daryti geriau. Juk neįlindai į žmogaus vidų ir neišsiaiškinai visų  jo galimybių bei norų. O gal jis turi savyje paslėptą galingiausią  gyvenimo variklį, bet jo neieško ir neranda.
 Taip ir plakasi  žmogelis žemose energijose, kai galėtų pakilti į tikras aukštumas. Štai  mes ir priėjome prie pačio galingiausio gyvenimo variklio. Tai savęs aukščiausio pasiekimas, realizacija. Kaip tai padaryti – daugeliui paslaptis.
 Kai  kurie tą galingiausią savo variklį žino ir puikiai juo naudojasi. Yra  tokių, kurie žino, bet jiems sudaromos milžiniškos kliūtys, nes tai  realizavus visų gyvenimas galėtų staigiai ir labai ryškiai pasikeisti.  To kai kurie nenori, nes sumažėtų jų reikšmė. Jaustis reikšmingu yra gana galingas variklis, bet ne aukščiausias. Žymiai aukščiau -  padėti visiems taip jaustis. Tie, kas vadovauja valstybei, žmonijai,  turėtų tokiais ir būti, bet ar yra? O, štai, kaip tai padaryti – ne šio  dokumento paskirtis. Mes tik ieškojome gyvenimo varomųjų jėgų, variklių.  Tęsinys būtų tik tuo atveju, kai kam nors to prireiktų. Kadangi dabar  to nereikia, jis stovi padėtas nuošaliau ir nedirba. O galėtų ….
   2006-03-1906:48 - 08:21
 |