| Article Index | 
|---|
| Sričių lydinys | 
| Page 2 | 
| Page 3 | 
| Page 4 | 
| All Pages | 

|  Didžioji dalis kūrinių tinklapyje yra sukurta pagal šią technologiją.  Juose ir mokslą, ir meną, ir tikėjimą pažadina mintis. Mintys tam  tikromis sąlygomis gali virsti daiktu, kūriniu, pokyčiu, jėga ir daug  kuo kitu. Sritys, kuriose tai gali įvykti – labai įvairios. Tokia  minties specifika, kad ji gali veikti sąmonėje, pasąmonėje ar už jos  ribų, realiame pasaulyje.  2006-02-14 | 
| Ar tai, kas yra šiame tinklapyje  galima pavadinti   Mokslas prasideda nuo pastebėjimo. Renkama, kaupiama informacija. Po to ji  rūšiuojama, analizuojama, sisteminama. Vėliau daromos išvados,  prielaidos, hipotezės. Pasitvirtinantys dalykai sustiprinami, aiškinami  dar nuodugniau, giliau, įdėmiau. Informacija tikrinama įvairiausiose  srityse, daromi apibendrinimai. Kristalizuojami dėsniai, principai,  kuriamos kategorijos. Tikrinamos jų savybės. Mokslas yra sausas,  tikslus, gerai, patikimai (visada? tikrai?) veikiantis. Jo dėsniais  galima patikrinti daug ką, jis duoda garantuotus, pakartojamus  rezultatus. Moksle daromi eksperimentai, bandymai. Tas pats reiškinys,  įvykis tiriamas iš įvairiausių pusių, skirtingais metodais, principais.  Tikrinami skirtingais keliais gauti  rezultatai. Tik tuomet viskas  virsta mokslu, kai nebelieka vietos improvizacijoms, atsiranda aiškumas,  paprastumas, suprantamumas. Mokslas yra vertas tyrinėjimo, gilinimosi,  laiko ir piniginių lėšų. Mokslo panaudojimas turi duoti akivaizdžią  naudą. Pašaliniai efektai išsiaiškinami, ieškoma jų priežasčių,  sprendimų, kaip juos sumažinti iki minimumo. Moksle po teorinės dalies  seka praktinė. Tai metodika, sistema, taisyklės, prietaisai, įrenginiai,  programinė įranga, gamyba. Ar visa tai įmanoma su tokiu objektu kaip  mintis? Juk mintis labai sunkiai apčiuopiama. Išsiaiškinti jos poveikį  nėra taip paprasta, tačiau įmanoma.  | 
|  Tuomet kaip šiame junginyje dalyvauja tikėjimas? Negalima pasakyti, kad tikėjimas yra mokslas, nes jame nėra tikslių ribų, rėmų, kontūrų. Jame viskas yra subtilu, aptaku, reliatyvu.  Tikėjimui labiausiai tiktų apibūdinimas - būsena. Mokslo žinios kartais  gali peraugti į tikėjimą, bet taip atsitinka ne visiems. Reikia  ypatingo žinių, informacijos poveikio, kad iš jų išaugtų tikėjimas. Gal  būt, tikėjimas yra mokslo priešingybė, nes tikėjimui atsirasti padeda  žinių trūkumas. Tikėjimas dažnai gali būti apgaulingas. Jį galima būtų  prilyginti ėjimui per gyvenimą šiek tiek užrištomis akimis. Negali  įrodyti, kad tuo, ką tiki yra iš tikrųjų. Įrodymai tai yra mokslo sritis.  Iš čia tampa aišku, kad tikėjimas yra trūkstamų dalykų užpildymas tam tikru turiniu. 
 | 
|  Ar tikėjimas visada veikia? Greičiau yra atvirkščiai. Jis veikia labai  retai, bet tam yra savos priežastys. Jos yra minčių mokslo tyrinėjimo  objektas, kaip ir daug kitų su tikėjimu ir mintimis susijusių dalykų.  Kartais geriau, kai tikėjimas neveikia, nes kiekvienas galėtų kaip tik  nori įtakoti savo ir kitų gyvenimus. Nesant saugumo, nežinant minčių  dėsnių, tikėjimas gali nuvesti žmogų, žmones ar net ištisas tautas,  valstybes link neaiškios ribos.  2006-02-10 | 
| < Prev | 
|---|






